Vilnius I

Birutė Stančikaitė (g. 1952) priklauso grafikių grupei, kurios aštuntajame dešimtmetyje (1970-aisiais) praturtino lietuvių ofortą subtilia ir lyriška išraiška. Litografiją „Vilnius I“ ji sukūrė dar būdama LSSR Valstybinio dailės instituto, kurį baigė 1976 m., studentė. Nuo vaikystės gyvendama Senamiestyje, ji jį pamilo kaip kūrybos motyvą.

Šioje litografijoje ji pavaizdavo Katedros aikštę nuo Šventaragio slėnio, su Gedimino kalnu ir bokštu, Vlado Vildžiūno skulptūra „Trys karaliai“, Katedra ir varpine. Pastatai čia tėra fonas – menininkė dėmesį sutelkė į staigaus lietaus užkluptą miestą. Žmonės bėga ieškoti prieglobsčio, vėjas plėšo jų skėčius ir lanksto medžius, o debesuotą dangų apšviečia žaibo blyksniai.

Stančikaitė įvaldė specifinę techniką – plunksnele ir tušu pieštą litografiją – ir pasiekė rafinuotą linijų išraišką, tonų ir pustonių gradaciją bei pulsuojantį mėlyną šviesotamsą (chiaroscuro). Taip ji kasdienišką įvykį pavertė emocingu ir romantišku reginiu, lietaus simfonija.

(Teksto autorė Laima Laučkaitė.)