Prašmatnusis auksintas brokatinis popierius, kaip ir rodo jo pavadinimas, yra glaudžiai susijęs su brokatu ir kitokiais brangiais, aukso siūlais austais ar siuvinėtais audiniais, Europą dar viduramžiais pasiekusiais iš Rytų.
Matsya (1826) by Louis ChorisVilniaus universiteto biblioteka
Brokatinio popieriaus priešlapiai (XVIII a.)Vilniaus universiteto biblioteka
Brokatinis popierius imitavo šį prabangų audeklą ir buvo daug pigesnis jo pakaitalas puošiant įvairius dirbinius – dėžutes, baldus, laikrodžius, muzikos instrumentus ir knygas.
Nors brokato audinys Europoje buvo ypač populiarus Renesanso laikotarpiu, jį imituojantis popierius atsirado kiek vėliau – XVII a. pabaigoje. Iš dalies tai yra susiję ir su technologinėmis naujovėmis. Brokatiniam popieriui dekoruoti buvo reikalingi metalo raižiniai ir, palyginus su ankstesne ksilografine dekoravimo technika, stiprus spaudimas, kurį geriausiai suteikė grafikoje imtas taikyti cilindrinis presas.
Brokatinio popieriaus viršelis (XVIII a.)Vilniaus universiteto biblioteka
Žymūs tokio popieriaus gamintojų cechai nuo XVII a. pabaigos buvo įsikūrę Vokietijos miestuose – ypač garsėjo Augsburgo dirbtuvės. Dėl šios priežasties brokatinis popierius šaltiniuose neretai pavadinamas Augsburgo popieriumi.
Dažniausiai pasitaikanti brokatinio popierius rūšis – auksintas vienos spalvos fono popierius. Dekoruojamas popieriaus lakštas buvo dengiamas norima spalva. Tuomet dažytas lakštas uždengiamas aukso spalvos metalo lydinių lapeliais. Ant viršaus uždėjus pakaitintą norimu piešiniu išraižytą metalo plokštę visa tai buvo stipriai suspaudžiama prese. Atvėsinus lakštą ir šepetėliu nuvalius aukso lapelių perteklių, tam tikrose vietose atsiverdavo spalvintas popieriaus fonas.
Brokatinis popierius. Geometrinis raštas (XVII a.)Vilniaus universiteto biblioteka
Bėgant laikui, metalizuotos popieriaus dalys yra linkusios tamsėti ir neretai praranda pirminį žvilgesį.
Metalo raižinių plokštėmis atspausti raštai yra gana tikslūs ir detalūs. Tuo jie skiriasi nuo šiek tiek grubesnių spaudinių medžio klišėmis.
Skirtumą tarp medžio ir metalo raižinio spaudinių galime pamatyti palyginę brokatinio popieriaus spaudinį su ankstyvesniu jo prototipu, vokiškai vadinamu bronzefirnispapier (vok. „popierius, padengtas bronza“).
Popierius, auksintas medžio atspaudu (XVII a. pabaiga - XVIII a.)Vilniaus universiteto biblioteka
Šio tipo popieriaus raštas ant ranka spalvinto fono buvo atspaudžiamas ksilografine technika, naudojant medžio raižinio klišę.
Čia auksintam raštui išgauti buvo panaudoti metališkos spalvos dažai. Spaudiniui nebūdingas reljefas.
Spalvinto brokatinio popieriaus viršelis (XVIII a.)Vilniaus universiteto biblioteka
O metalo klišės spaudiniui būdingas išraiškingas reljefas.
Matomi aiškūs piešinio kontūrai ir detalus piešinys.
Vienas populiariausių brokatinio popieriaus raštų – augalinis įvairių, dažnai egzotiškų gėlių žiedų ornamentas. XVIII a. vis labiau siekta gamtą vaizduoti realistiškai. Ši tendencija iš dalies atsispindi ir audinių bei popieriaus dekore.
Dažniausiai sutinkami motyvai: chrizantema, granatas, vynuogė, rožė, gvazdikas ir tulpė.
Gamtiniai motyvai (Antra XVIII a. pusė)Vilniaus universiteto biblioteka
Dėl vis glaudesnio europiečių kontakto su Rytų šalimis XVIII a. itin išpopuliarėjo Tolimųjų Rytų kultūrų įkvėpti ornamentai, vadinamosios šinuazerijos.
Tokiuose brokatinio popieriaus ornamentuose randame ne tik egzotiškų augalų motyvų, bet ir zoomorfinių bei antropomorfinių ornamentų.
Gamintojo ženklas (apie 1755) by Johann Michael MunckVilniaus universiteto biblioteka
Retais atvejais brokatinio popieriaus pavyzdžiuose lakšto krašte yra išlikusi spaudinio paraštė, kurioje buvo žymimas dekoratyvinio popieriaus gamintojas. Tokiu būdų yra identifikuota kelios dešimtys, daugiausia vokiečių brokatinio popieriaus gamintojų dirbtuvių. Tokios paraštės tyrinėtojams yra svarbus dekoratyvinio popieriaus istorijos radinys.
Šioje išlikusioje ir nelengvai įskaitomoje paraštėje įrašytas Augsburgo gamintojo Johanno Michaelio Muncko vardas: [MI]CHAEL MUNCK.
Knygoms sėkmingai buvo panaudojami net ir smulkūs dekoratyvinio popieriaus fragmentai, atraižos. Neretai laikinųjų spaustuvinių įrišų – numatyta, kad jie bus vėliau perrišti knygrišio dirbtuvėse, leidiniui suteikiant įrišo kietais viršeliais pavidalą – nugarėlė buvo dengiama įvairaus dekoratyvinio popieriaus juostelėmis.
Nors knygos bloko kraštų auksavimas – atskira dekoravimo technika, ji gana artima brokatiniam popieriui. XVIII a. viduryje Christophas Ernstas Predigeris savo veikale apie knygrišystę pateikė įspaudžiamų bloko krašto raštų pavyzdžių.
Aukso lapelisVilniaus universiteto biblioteka
Pabaigos žodis
Rankų darbo dekoratyvinis popierius – mažoji ir, iš pirmo žvilgsnio, tokia efemeriška taikomosios dailės forma – atskleidžia neišsemiamą žmogaus vaizduotės žaismą, pasireiškiantį grupuojant įvairius motyvus į puošnius ornamentus tiek sudėtingomis, tiek paprasčiausiomis, po ranka randamomis priemonėmis. Tai daryta tiek remiantis tradicija, tiek ją praturtinant naujais deriniais, netikėtais technologiniais posūkiais.
Tikimės, kad sugrįždami į mūsų laikmetį, mus supančių kasdienių daiktų paviršiaus margume atpažinsime užburiančias ir akį džiuginančias ornamentų kartotes, meilės raštuotai begalybei pėdsakus, vienu ar kitu pavidalu mus susiejančią su pirmavaizdžiais, kilusiais iš seniausių laikų ir tolimiausių kraštų.
Lietaus suminagashi (2021-06)Vilniaus universiteto biblioteka
Vasaros lietaus ir vėjo suplaktų pušų žiedadulkių marginys, primenantis japoniška suminagashi – „plūduriuojančio rašalo“ – technika išgaunamą raštą. 2021 m. birželis, Vilnius.
„Puošnaus popieriaus pasakojimus“ sudaro penkios dalys.
<< Ketvirtoji dalis „Minkštas pėdsakas. Kleisterinis popierius“
Idėjos ir tyrimo autorė Ieva Rusteikaitė. Pasakojimą kūrė bei prie jo prisidėjo: Gediminas Auškalnis, Gediminas Bernotas, Kristina Gudavičienė, Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, Raimondas Malaiška, Vida Steponavičienė, Marija Šaboršinaitė, Jonė Šulcaitė-Brollo.
Už profesines konsultacijas ir šio pasakojimo kūrimo metu skirtą dėmesį esame dėkingi VU bibliotekos Rankraščių skyriaus, Grafikos kabineto, Retų spaudinių skyriaus ir Dokumentinio paveldo išsaugojimo skyriaus kolegoms ir kolegėms – Pauliui Bagočiūnui, Monikai Baublytei, Virgilijai Guogienei, Linui Jablonskiui, Valentinai Karpovai-Čelkienei, Sondrai Rankelienei, Aušrai Rinkūnaitei, Sigitui Tamuliui, Brigitai Zorkienei.
Atskirą padėką už įkvepiantį bendradarbiavimą norime išreikšti VU Zoologijos muziejaus vadovei dr. Gritai Skujienei. Zoologo, ornitologo grafo Konstantino Tyzenhauzo (1786–1853) kolekcijos eksponatai, saugomi VU Zoologijos muziejuje, užbaigia antrąją „Puošnaus popieriaus pasakojimų“ dalį.
„Puošnaus popieriaus pasakojimus“ praturtino trys objektai iš ankstesnių VU bibliotekos kolekcijų tyrimų. Marga auksinta medžiaga aptrauktas Roberto Dodslio ir Mikalojaus Rėjaus knygos Filozof indyjski... (Varšuva, 1769 m.) viršelis anksčiau pristatytas S. Rankelienės bei I. Saudargienės sudarytoje knygoje „Bibliotheca Curiosa“ (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016 m.). Taip pat 2020 m. pavasarį S. Rankelienės, A. Rinkūnaitės, G. Gediminskaitės, B. Zorkienės, I. Katilienės sudarytame „Knygos meno“ rinkinyje esantys leidiniai – Jokūbo Valijaus Poematum libri novem... (Niurnbergas, 1737 m.) ir Chosė Penso de la Vegos Rumbos peligrosos... (Antverpenas, 1683 m.) – įsiliejo ir, viliamės, prasmingai atsiskleidė ir „Puošnaus popieriaus pasakojimuose“. Esame dėkingi S. Rankelienei už šiam pasakojimui pasiūlytą [Anupro Kopčinskio] GRAMATYKA DLA SZKOŁ NARODOWYCH NA KLASSĘ I (1780 m.) knygą, kurios viršeliui aplenkti panaudoto spalvingo sienų apmušalų popieriaus pavyzdį įtraukėme į pirmąją šio pasakojimo dalį.
„Puošnaus popieriaus pasakojimai“ sukurti Vilniaus universiteto bibliotekoje – seniausioje ir didžiausioje akademinėje bibliotekoje Lietuvoje. Šiandienos bibliotekoje saugoma per 5 mln. dokumentų, seniausieji jų – XIII amžiaus. Šiuo gausiu ir turtingu žinių lobynu Vilniaus universiteto biblioteka siekia dalintis su visuomene.
Literatūra:
„Brokatpapiersignaturen“ in: buntpapier.org
http://www.buntpapier.org/brokatpapiersignaturen.html.
Doizy, Marie-Ange. De la dominoterie à la marbrure: histoire des techniques traditionnelles de la décoration du papier. Paris: Art & Métiers du Livre, 1996.
Krause, Susanne; Rinck Julia. Buntpapier - ein Bestimmungsbuch / Decorated Paper - A Guide Book / Sierpapier - Een gids. Stuttgart: Dr. Ernst Hauswedell & Co. KG, Verlag, 2016.
Marks, Philippa J. M. An Anthology of Decorated Papers. A Sourcebook for Designers. London: Thames & Hudson, 2016.
Surdokaitė-Vitienė, Gabija. „Augalinis ornamentas XVIII a. audiniuose: kilmė, motyvai, mados“ in Aleksandravičiūtė, Aleksandra (sud.). Ornamentas: XVI - XX a. I p. paveldo tyrimai. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014.
Veléz Celemín, Antonio. El Marmoleado. De papel de guardas a la obra de arte. Madrid: Ollero y Ramos, 2012.
