Suminagashi marmuravimo būdas (XIX-XX a.)Vilniaus universiteto biblioteka
Marmuruotas popierius – popieriaus dekoravimo technika, glaudžiai susijusi su Rytų kultūromis. Tolimuosiuose Rytuose žinoma suminagashi popieriaus dekoravimo technika, jai pamažu plintant Vakarų link, buvo labai pamėgta persų ir arabų šalyse. Čia ji, gerokai pakitusi, tapo svarbia kaligrafijos meno ir rankraščių puošybos dalimi. Šių dienų Turkijoje marmuravimo technika – ebru – yra laikoma nacionaliniu paveldu.
Rankraštinė Rožero knygos žemėlapio kopija (XIX a.) by Joachim LelewelVilniaus universiteto biblioteka
Antroje XVI a. pusėje suintensyvėjus kultūriniams mainams su Osmanų imperija, marmuruotas popierius pasiekė Šventosios Romos imperiją bei kitas Europos šalis kaip egzotiška įdomybė, kurios užburianti atlikimo technika dar kurį laiką išliko paslaptyje.
Ankstyvasis per Artimuosius Rytus Europą pasiekęs marmuruotas popierius buvo vadinamas „turkiškuoju popieriumi“. Taip jį vadino ir vienas pirmųjų Europoje 1646 m. popieriaus marmuravimo techniką, kaip vieną iš įdomių cheminių ir optinių reiškinių, išsamiau savo veikale Ars Magna Lvcis et Vmbrae aprašęs Atanazijus Kircheris.
Marmuravimo aprašymas (1646) by Athanasius KircherVilniaus universiteto biblioteka
Aptaręs marmuruoto popieriaus gamybai reikalingą mišinį, dekoravimo proceso eigą, išgaunamas spalvas ir formas, A. Kircheris kreipiasi į skaitytoją:
„Taigi kurį iš aprašytų būdų bepasirinktų, jis [skaitytojas] be abejonės ras jam atvirus vartus į neišsenkančius atradimus, kuriuos žingeidžiam skaitytojui palieku pačiam ištyrinėti.“
Manoma, kad pats autorius mokėjo marmuravimo meną ir jį demonstruodavo savo mokiniams.
Marmuruoto popieriaus viršelis (19th c.)Vilniaus universiteto biblioteka
Popieriaus marmuruotojai (apie 1751-1766) by Denis Diderot, Jean R. AlambertVilniaus universiteto biblioteka
Pasirodžius pirmajam Europoje išsamiai iliustruotam marmuravimo proceso aprašui, išspausdintam Deniso Diderot ir Jeano R. Alamberto Enciklopedijoje XVIII a. II p., marmuruotas popierius jau buvo gana žinomas ir paplitęs. Manoma, jog marmuruotojai burdavosi į atskirus cechus.
[Fig. 1.] Ruošiamas tragakanto guma (iš Astragalus gummifer ir kt. šios rūšies augalų) sutirštintas vanduo.
[Fig. 2.] Dažai gaminami iš pigmento, rišiklio, vandens ir jaučio tulžies.
[Fig. 3.] Paruošti dažai užlašinami ant sutirštinto vandens paviršiaus. Dažai neskęsta ir nesimaišo tarpusavyje – sklisdami laikosi paviršiuje.
[Fig. 4.] Specialiais įrankiais formuojamas norimas raštas.
[Fig. 5.] Ant vandens paviršiaus dedamas specialiai paruoštas popieriaus lakštas.
[Fig. 6, 7, 8.] Marmuruoti popieriaus lakštai išdžiovinami iš pradžių gulsčiai, o po to pakabinti.
Ištobulinus marmuravimo techniką, imta vis gausiau išgauti įvairiausių raštų, kurių kiekvienas turi daugiau ar mažiau nusistovėjusį istorinį ar tyrinėtojų priskirtą pavadinimą. Tačiau beveik visų jų pagrindas yra turkiškasis raštas, primenantis marmuro uolieną.
Sukiniai (Antra XVIII a. pusė)Vilniaus universiteto biblioteka
„Prancūziški sukiniai“ – XVII a. II p.– XVIII a. itin populiarus marmuruoto popieriaus raštas.
Šukuotas marmuruotas popierius (XVIII a.)Vilniaus universiteto biblioteka
Šukuotieji raštai sukuriami specialiu įrankiu, vadinamu „šukomis“. Jų sukūrimo procesas aprašytas Enciklopedijos straipsnyje:
„[…] laikydami šukas abiem rankom, šukuojame jomis skysčio paviršių nuo vieno vonelės galo iki kito, užtikrinant, kad paviršių liečia tik šukų dantukai. Jei ši procedūra atliekama greitu ir tolygiu judesiu, ji sukuria šiuos debesis ir bangas, nuo kurių taip stipriai priklauso šio popieriaus grožis.“
Ispaniškos bangos raštas (XVIII-XIX a.)Vilniaus universiteto biblioteka
Manoma, kad banguotieji raštai atsirado Ispanijoje, todėl toks raštas vadinamas ispaniškuoju arba „ispaniška banga“. Šis rašto efektas yra sukuriamas marmuruojamą lakštą sujudinus pasikartojančiais judesiais.
XVIII a. pab.– XIX a. atsirado daugiau marmuravimui skirtų leidinių, atskleidusių daugumą technologinių paslapčių. Šiuo laikotarpiu Europoje buvo sukurta daug savitų raštų, o marmuravimo technika tobulinta įterpiant naujų, iki tol nenaudotų ingredientų. Tokių raštų atpažinimas knygų viršeliuose leidžia tiksliau nustatyti leidinio įrišimo laikotarpį.
Kiauto raštas (XIX a.) by ,Vilniaus universiteto biblioteka
Kiauto raštas sukuriamas panašiai kaip turkiškasis, tik prieš taškant pasirinktą dominuojančią spalvą į dažus yra įmaišoma aliejingos medžiagos. Tokiu būdu nukritusiame laše susiformuoja tam tikra šviesesnė aureolė – išskirtinis šio rašto bruožas.
„Stormont“ raštas (XIX a.)Vilniaus universiteto biblioteka
Stormont, kitaip dar granito raštas – kitas XIX a. atsiradęs marmuravimo būdas. Išskirtinis jo bruožas – smulkūs balti taškeliai, išgaunami į dažus įmaišius šiek tiek skiediklio, dažniausiai terpentino.
„Stormont“ ir kiauto raštų deriniai (XIX a.)Vilniaus universiteto biblioteka
Dažnai viename lape derintos kelios marmuravimo technikos. Čia matote Stormont ir kiauto raštų derinį.
Knygos formos dėklas (XIX-XX a.)Vilniaus universiteto biblioteka
Knygos formos dėklas dokumentui apsaugoti. Dėklo sienelės pamuštos prancūziškų sukinių rašto marmuruotu popieriumi.
Knygos kraštų marmuravimas (apie 1751-1766) by Denis Diderot, Jean R. AlambertVilniaus universiteto biblioteka
Marmuruojami buvo ir knygos bloko kraštai: blokas stipriai suspaudžiamas ir kraštais merkiamas į marmuravimo vonelę su dažais (figūra kairėje).
Marmuruoti knygos kraštai (XVIII a.)Vilniaus universiteto biblioteka
Marmuruoto popieriaus raštai Europos dekoro tradicijose paliko ryškų pėdsaką. XIX–XX a., net ir pasikeitus dekoravimo priemonėms, jie dar kurį laiką išliko tam tikra siekiamybe. Ieškant kūrybingų išeičių sudėtingai technikai pakeisti, XIX a. ir XX a. I pusėje atsirado ypač daug vadinamo netikro marmuruoto popieriaus rūšių.
Marmuruoto popieriaus imitacija (XX a.)Vilniaus universiteto biblioteka
„Puošnaus popieriaus pasakojimus“ sudaro penkios dalys.
<< Antroji dalis „Nutūpęs spiečius. Taškytasis popierius“
Ketvirtoji dalis „Minkštas pėdsakas. Kleisterinis popierius“ >>
Idėjos ir tyrimo autorė Ieva Rusteikaitė. Pasakojimą kūrė bei prie jo prisidėjo: Gediminas Auškalnis, Gediminas Bernotas, Kristina Gudavičienė, Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, Raimondas Malaiška, Vida Steponavičienė, Marija Šaboršinaitė, Jonė Šulcaitė-Brollo.
Už profesines konsultacijas ir šio pasakojimo kūrimo metu skirtą dėmesį esame dėkingi VU bibliotekos Rankraščių skyriaus, Grafikos kabineto, Retų spaudinių skyriaus ir Dokumentinio paveldo išsaugojimo skyriaus kolegoms ir kolegėms – Pauliui Bagočiūnui, Monikai Baublytei, Virgilijai Guogienei, Linui Jablonskiui, Valentinai Karpovai-Čelkienei, Sondrai Rankelienei, Aušrai Rinkūnaitei, Sigitui Tamuliui, Brigitai Zorkienei.
Atskirą padėką už įkvepiantį bendradarbiavimą norime išreikšti VU Zoologijos muziejaus vadovei dr. Gritai Skujienei. Zoologo, ornitologo grafo Konstantino Tyzenhauzo (1786–1853) kolekcijos eksponatai, saugomi VU Zoologijos muziejuje, užbaigia antrąją „Puošnaus popieriaus pasakojimų“ dalį.
„Puošnaus popieriaus pasakojimus“ praturtino trys objektai iš ankstesnių VU bibliotekos kolekcijų tyrimų. Marga auksinta medžiaga aptrauktas Roberto Dodslio ir Mikalojaus Rėjaus knygos Filozof indyjski... (Varšuva, 1769 m.) viršelis anksčiau pristatytas S. Rankelienės bei I. Saudargienės sudarytoje knygoje „Bibliotheca Curiosa“ (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016 m.). Taip pat 2020 m. pavasarį S. Rankelienės, A. Rinkūnaitės, G. Gediminskaitės, B. Zorkienės, I. Katilienės sudarytame „Knygos meno“ rinkinyje esantys leidiniai – Jokūbo Valijaus Poematum libri novem... (Niurnbergas, 1737 m.) ir Chosė Penso de la Vegos Rumbos peligrosos... (Antverpenas, 1683 m.) – įsiliejo ir, viliamės, prasmingai atsiskleidė ir „Puošnaus popieriaus pasakojimuose“. Esame dėkingi S. Rankelienei už šiam pasakojimui pasiūlytą [Anupro Kopčinskio] GRAMATYKA DLA SZKOŁ NARODOWYCH NA KLASSĘ I (1780 m.) knygą, kurios viršeliui aplenkti panaudoto spalvingo sienų apmušalų popieriaus pavyzdį įtraukėme į pirmąją šio pasakojimo dalį.
„Puošnaus popieriaus pasakojimai“ sukurti Vilniaus universiteto bibliotekoje – seniausioje ir didžiausioje akademinėje bibliotekoje Lietuvoje. Šiandienos bibliotekoje saugoma per 5 mln. dokumentų, seniausieji jų – XIII amžiaus. Šiuo gausiu ir turtingu žinių lobynu Vilniaus universiteto biblioteka siekia dalintis su visuomene.
Literatūra:
Bagdzevičienė, Jurga, Kruopaitė, Laima. Pigmentai ir dažikliai restauruojant kultūros vertybes. Vilnius: Savastis, 2005.
“Papier marbré” in Diderot, Denis, Jean R. Alambert. Encyclopédie Méthodique: Ou Par Ordre De Matières; Par Une Société De Gens De Lettres, De Savans Et D’Artistes. Paris, 1751 – 1772. Encyclopédie de Diderot http://xn--encyclopdie-ibb.eu/index.php/658379281-PAPIER.
Doizy, Marie-Ange. De la dominoterie à la marbrure: histoire des techniques traditionnelles de la décoration du papier. Paris: Art & Métiers du Livre, 1996.
Krause, Susanne; Rinck Julia. Buntpapier - ein Bestimmungsbuch / Decorated Paper - A Guide Book / Sierpapier - Een gids. Stuttgart: Dr. Ernst Hauswedell & Co. KG, Verlag, 2016.
Veléz Celemín, Antonio. El Marmoleado. De papel de guardas a la obra de arte. Madrid: Ollero y Ramos, 2012.
Wolfe, Richard J. Marbled Paper. Its History, Techniques, and Patterns: with Special Reference to the Relationship of Marbling to Bookbinding in Europe and the Western World. Philadelphia: Pensylvania University Press, 1990.
