Atlikimo požiūriu, viena paprasčiausių senųjų popieriaus dekoravimo technikų yra taškytasis popierius.
Taškyti priešlapiai (XVIII a.)Vilniaus universiteto biblioteka
Taškymas vienos ar kelių spalvų dažų lašeliais buvo prieinama ir labai paprasta priemonė natūralios spalvos popieriaus paviršiui išmarginti. Galbūt dėl savo paprastumo ir prieinamumo šia technika knygas dažnai dekoruodavo patys knygrišiai.
Net ir toks paprastas puošybos būdas dekoruotojų vaizduotės neribojo. Panaudojus trafareto principą, viršeliuose vietoje lipdės paliktas netaškytas herbo formos plotas knygos pavadinimui įrašyti.
Telšių žemės teismo knygos (1793-1798)Vilniaus universiteto biblioteka
Taškyti knygų viršeliai (XVIII a.)Vilniaus universiteto biblioteka
XVII–XVIII a. knygų rinkiniuose dažnai pasitaiko rusvai dažyto pagrindo popieriaus, ant viršaus taškyto juodos spalvos dažais. Vokiškai toks popierius vadinamas Kiebitzpapier, t. y. pempės kiaušinio rašto popieriumi.
Panašiu metu Europoje itin išpopuliarėjo odos dekoravimo būdas, vadinamas „odos marmuravimu“. Paprasta augalinio rauginimo natūralios rudos spalvos oda buvo aptaškoma ar kitaip išmarginama tamsiais dažais.
Pigesniu taškytuoju popieriumi galimai ir buvo siekiama imituoti būtent tokią marmuruotą odą.
Taškuotas popierius (XVII a.)Vilniaus universiteto biblioteka
Šią knygą marginęs autorius į puošybą pasižiūrėjo kūrybiškai ir, užuot taškęs, nedidelio formato leidinio viršelį papuošė teptuku sudėliodamas raudonos spalvos taškelius.
Taškyti knygos bloko kraštaiVilniaus universiteto biblioteka
Taškymas – viena dažniausiai naudotų knygos bloko kraštų dekoravimo technikų. Knygrišio išmarginti knygos kraštai paslėpdavo galimus defektus ir labiau traukė užsakovų akį.
1658 m. Dirckas De Bray‘us, olandų dailininkas ir vieno ankstyviausių Europoje rašytinių šaltinių apie knygrišystės amatą autorius, nurodė:
„[…] paimk šiurkštų šerių teptuką ir mirkyk dažuose iki teptukas pasidengs spalva; tada perbrauk teptuką pirštu taip, kad dažai užtikštų ant priekinio knygos krašto; svarbiausia taškyti tolygiai, o tam, kad dažų nepatektų tarp lapų, ant knygos turi uždėti lentą ir dar ką nors sunkaus ant viršaus.”
XIX a. pasižymėjo dekoravimo būdų gausa ir naujų technikų paieškomis. Tuo metu ėmė rastis ir pirmieji pramoninės gamybos dekoratyvinio popieriaus variantai.
Agatinis popierius (1913)Vilniaus universiteto biblioteka
Agatinis (t. y. primenantis agato akmenį) marmuruotas popierius – viena nuo XIX a. vidurio plačiai naudotų pramoninių taškytojo popieriaus atmainų. Kartais painiojamas su tikruoju marmuruotu popieriumi, kurį siekia imituoti, šis pramoninis popierius savo prigimtimi yra artimesnis taškytajam popieriui.
Vienas populiariausių, gausiai naudotas ir XX a., buvo vadinamas „marmuruotu Gustavo popieriumi“ (vok. Gustavmarmorpapier).
Dažai, sumaišyti su specialiu skiedikliu, ant dekoruojamo pagrindo išsklisdavo tokiu būdu, kad nukritę ir išdžiūvę lašeliai įgaudavo ryškesnės spalvos aureolę. Dėl rašto pobūdžio jis kartais dar vadinamas „kakaviniu marmuruotu popieriumi“.
Tilvikinių šeimos paukščių kiaušinis ir pempės fone. Iš Vilniaus universiteto Zoologijos muziejaus kolekcijos (2021)Vilniaus universiteto biblioteka
„Puošnaus popieriaus pasakojimus“ sudaro penkios dalys.
<< Pirmoji dalis: „Žingsniuojanti klišė. Ksilografinis popierius“
Trečioji dalis: „Sugautas raibulys. Marmuruotas popierius“ >>
Idėjos ir tyrimo autorė Ieva Rusteikaitė. Pasakojimą kūrė bei prie jo prisidėjo: Gediminas Auškalnis, Gediminas Bernotas, Kristina Gudavičienė, Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, Raimondas Malaiška, Vida Steponavičienė, Marija Šaboršinaitė, Jonė Šulcaitė-Brollo.
Už profesines konsultacijas ir šio pasakojimo kūrimo metu skirtą dėmesį esame dėkingi VU bibliotekos Rankraščių skyriaus, Grafikos kabineto, Retų spaudinių skyriaus ir Dokumentinio paveldo išsaugojimo skyriaus kolegoms ir kolegėms – Pauliui Bagočiūnui, Monikai Baublytei, Virgilijai Guogienei, Linui Jablonskiui, Valentinai Karpovai-Čelkienei, Sondrai Rankelienei, Aušrai Rinkūnaitei, Sigitui Tamuliui, Brigitai Zorkienei.
Atskirą padėką už įkvepiantį bendradarbiavimą norime išreikšti VU Zoologijos muziejaus vadovei dr. Gritai Skujienei. Zoologo, ornitologo grafo Konstantino Tyzenhauzo (1786–1853) kolekcijos eksponatai, saugomi VU Zoologijos muziejuje, užbaigia antrąją „Puošnaus popieriaus pasakojimų“ dalį.
„Puošnaus popieriaus pasakojimus“ praturtino trys objektai iš ankstesnių VU bibliotekos kolekcijų tyrimų. Marga auksinta medžiaga aptrauktas Roberto Dodslio ir Mikalojaus Rėjaus knygos Filozof indyjski... (Varšuva, 1769 m.) viršelis anksčiau pristatytas S. Rankelienės bei I. Saudargienės sudarytoje knygoje „Bibliotheca Curiosa“ (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016 m.). Taip pat 2020 m. pavasarį S. Rankelienės, A. Rinkūnaitės, G. Gediminskaitės, B. Zorkienės, I. Katilienės sudarytame „Knygos meno“ rinkinyje esantys leidiniai – Jokūbo Valijaus Poematum libri novem... (Niurnbergas, 1737 m.) ir Chosė Penso de la Vegos Rumbos peligrosos... (Antverpenas, 1683 m.) – įsiliejo ir, viliamės, prasmingai atsiskleidė ir „Puošnaus popieriaus pasakojimuose“. Esame dėkingi S. Rankelienei už šiam pasakojimui pasiūlytą [Anupro Kopčinskio] GRAMATYKA DLA SZKOŁ NARODOWYCH NA KLASSĘ I (1780 m.) knygą, kurios viršeliui aplenkti panaudoto spalvingo sienų apmušalų popieriaus pavyzdį įtraukėme į pirmąją šio pasakojimo dalį.
„Puošnaus popieriaus pasakojimai“ sukurti Vilniaus universiteto bibliotekoje – seniausioje ir didžiausioje akademinėje bibliotekoje Lietuvoje. Šiandienos bibliotekoje saugoma per 5 mln. dokumentų, seniausieji jų – XIII amžiaus. Šiuo gausiu ir turtingu žinių lobynu Vilniaus universiteto biblioteka siekia dalintis su visuomene.
Literatūra:
Horst, Koert van der, Wolf, Clemens de (eds.). Dirck de Bray: Kort Onderweijs van het Boeckenbinden. A Short Instruction in the Binding of Books. Uithoorn; Atelier de Ganzenweide 2012, p. 76-77.
Krause, Susanne; Rinck Julia. Buntpapier - ein Bestimmungsbuch / Decorated Paper - A Guide Book / Sierpapier - Een gids. Stuttgart: Dr. Ernst Hauswedell & Co. KG, Verlag, 2016.
Veléz Celemín, Antonio. El Marmoleado. De papel de guardas a la obra de arte. Madrid: Ollero y Ramos, 2012.
